Hebrajų kalba, viena iš seniausių pasaulio kalbų, yra unikalus kultūros ir istorijos fenomenas. Po ilgo laikotarpio, kai ji buvo naudojama tik religiniais tikslais, XX amžiuje hebrajų kalba buvo atgaivinta kaip gyva kalba. Šis straipsnis nagrinėja priežastis, kodėl žydai atgaivino šią senovinę kalbą ir kaip ji išliko svarbi jų kultūroje iki šiol.
Hebrajų kalbos istorija
Hebrajų kalba, kilusi iš Semitų kalbų šeimos, buvo plačiai naudojama senovės Izraelyje ir Judėjoje. Tačiau, po Romos imperijos užkariavimų ir žydų išsklaidymo (diasporos), hebrajų kalba pamažu prarado savo pozicijas kaip kasdieninės komunikacijos priemonė. Nuo viduramžių ji išliko tik kaip liturginė, mokslinė ir literatūrinė kalba.
Sionizmo judėjimas ir kalbos atgaivinimas
Hebrajų kalbos atgaivinimas prasidėjo XIX amžiuje, susijęs su sionizmo judėjimu – politine ir kultūrine žydų tautos atgimimo ideologija. Sionistai siekė sukurti žydų valstybę Palestinoje ir laikė hebrajų kalbos atgaivinimą esminiu žingsniu siekiant tautinio atgimimo ir tapatumo stiprinimo.
Eliezeris Ben-Jehuda
Vienas iš pagrindinių hebrajų kalbos atgaivintojų buvo Eliezeris Ben-Jehuda. Jis ne tik sukūrė naujus žodžius, kad kalba atitiktų modernaus pasaulio reikalavimus, bet ir skatino jos naudojimą kasdieniame gyvenime. Ben-Jehuda laikomas tėvu, kuris atgaivino hebrajų kalbą kaip gyvą kalbą.
Eliezeris Ben-Jehuda, litvakų kilmės žydų kalbininkas ir rašytojas, laikomas hebrajų kalbos atgaivintojo. Jis gimė 1858 m. Vilniuje, tuoetinėje Rusijos imperijoje.
Ben-Jehuda nuo jaunystės domėjosi hebrajų kalba ir kultūra. Jis tikėjo, kad hebrajų kalba yra žydų tautos tapatybės esmė ir kad ją reikia atgaivinti kaip šnekamąją kalbą.
1878 m. Ben-Jehuda emigravo į Palestiną, kuri tuo metu buvo Osmanų imperijos dalis. Jis pradėjo kurti hebrajų kalbos žodyną ir leisti hebrajų kalbos laikraščius ir žurnalus. Jis taip pat rašė hebrajų kalba poezijas, noveles ir straipsnius.
Ben-Jehudos pastangos atgaivinti hebrajų kalbą buvo sėkmingos. Iki jo mirties 1922 m. hebrajų kalba tapo plačiai vartojama Palestinos žydų bendruomenėje. 1948 m. Izraelis tapo nepriklausoma valstybe ir hebrajų kalba buvo paskelbta viena iš oficialių valstybinių kalbų.
Šiandien hebrajų kalba yra pagrindinė Izraelio kalba ir yra vartojama daugiau nei 9 milijonų žmonių visame pasaulyje.
Hebrajų kalbos vaidmuo modernioje Izraelio valstybėje
1948 m., kai buvo įkurta Izraelio valstybė, hebrajų kalba tapo viena iš oficialių valstybės kalbų. Tai ne tik sustiprino žydų tautinį tapatumą, bet ir padėjo suvienyti įvairių kilmės žydus iš viso pasaulio.
Iššūkiai ir sėkmė
Hebrajų kalbos atgaivinimas nebuvo lengvas procesas. Reikėjo susidurti su daugybe iššūkių, įskaitant pritaikymą prie modernių technologijų, naujų žodžių kūrimą ir tarptautinį pripažinimą. Nepaisant to, ši kalba ne tik išgyveno, bet ir klestėjo, tapdama gyva ir dinamiška kalbos bendruomene.
Kuo hebrajų kalba skiriasi nuo jidiš?
Hebrajų ir jidiš kalbos yra skirtingos, nors jos turi ir kai kurių panašumų.
Kalbos šeima
Hebrajų kalba yra semitų kalbų šeimos kalba, o jidiš kalba yra germanų kalbų šeimos kalba. Tai reiškia, kad hebrajų kalba yra gimininga tokioms kalboms kaip arabų, akadų ir amharų, o jidiš kalba yra gimininga tokioms kalboms kaip vokiečių, anglų ir olandų.
Rašto sistema
Hebrajų kalba tradiciškai buvo rašoma hebrajų raštu, kuris yra abjadų tipo raštas. Jidiš kalba taip pat buvo rašoma hebrajų raštu, tačiau XX amžiuje buvo sukurta ir lotyniška jidiš kalbos abėcėlė.
Gramatika
Hebrajų ir jidiš kalbos gramatikos turi kai kurių panašumų, tačiau taip pat yra ir skirtumų. Pavyzdžiui, abiejose kalbose yra giminaičių linksniai, tačiau hebrajų kalboje yra ir skaičius, o jidiš kalboje skaičius nėra.
Žodynas
Hebrajų ir jidiš kalbų žodynai taip pat turi kai kurių panašumų, tačiau taip pat yra ir skirtumų. Abiejose kalbose yra daug hebrajiškų ir aramėjiškų žodžių, tačiau jidiš kalboje taip pat yra daug germaniškų ir slaviškų žodžių.
Kalbos atsiradimas
Hebrajų kalba yra senoji kalba, kuri buvo vartojama Senovės Izraelyje. Ji buvo naudojama religiniais ir literatūriniais tikslais, tačiau kaip šnekamoji kalba buvo prarasta po V amžiaus po Kristų. XIX amžiuje hebrajų kalba buvo atgaivinta kaip šnekamoji kalba.
Jidiš kalba susiformavo viduramžiais tarp žydų, gyvenusių Vokietijoje ir Rytų Europoje. Ji susidarė iš vidurio vokiečių aukštaičių tarmės, į kurią įtaką darė hebrajų ir aramėjiškų kalbų.
Kalbos paplitimas
Hebrajų kalba yra oficiali Izraelio valstybinė kalba. Ji yra vartojama daugiau nei 9 milijonų žmonių visame pasaulyje.
Jidiš kalba yra vartojama maždaug 3 milijonais žmonių visame pasaulyje. Ji yra populiari tokiose šalyse kaip JAV, Izraelis, Vokietija ir Rusija.
Keli hebrajų ir jidiš kalbos pavyzdžiai
- שָׁלוֹם (šalom) – taika, sveikinimas.
- Jidiš: שלום (sholem) – taip pat reiškia taiką ir sveikinimą.
- אַהֲבָה (ahavah) – meilė.
- Jidiš: ליבע (libe) – meilė.
- חַיִּים (chayim) – gyvenimas.
- Jidiš: לעבן (lebn) – gyvenimas.
- אוֹר (or) – šviesa.
- Jidiš: ליכט (likht) – šviesa.
- שָׂמֵחַ (sameach) – laimingas.
- Jidiš: פֿריילעך (freylich) – laimingas.
- תּוֹרָה (Torah) – Tora, žydų raštas.
- Jidiš: תּוֹרָה (Torah) – taip pat Tora, žydų raštas. Šis žodis yra tiesioginis skolinys iš hebrajų kalbos.
- מִצְוָה (mitzvah) – įsakymas, gera darba.
- Jidiš: מיצווה (mitsve) – įsakymas, gera darba. Taip pat tiesioginis skolinys.
- רוּחַ (ruach) – dvasia, vėjas.
- Jidiš: רוח (rukh) – dvasia, vėjas. Panašus, bet gali turėti šiek tiek skirtingą tarimą.
- שַׁבָּת (Shabbat) – sabatas, poilsio diena.
- Jidiš: שבת (shabes) – sabatas, poilsio diena. Vartojamas panašiai, su nedideliais tarimo skirtumais.
- חָכְמָה (chochmah) – išmintis.
- Jidiš: חכמה (khokhme) – išmintis. Vartojamas panašiai, tačiau gali būti šiek tiek skirtingas kontekstas.
Hebrajų ir jidiš kalbos yra skirtingos, nors jos turi ir kai kurių panašumų. Hebrajų kalba yra semitų kalbų šeimos kalba, o jidiš kalba yra germanų kalbų šeimos kalba. Jų rašymo sistemos, gramatikos ir žodynai taip pat turi kai kurių skirtumų.
Hebrajų kalbos atgaivinimas ir išlikimas yra neįprastas istorijos pavyzdys, rodantis žydų tautos ryžtą ir atsidavimą savo kultūrinei ir istorinei paveldui. Ši kalba ne tik suvienijo žydus visame pasaulyje, bet ir tapo gyvu simboliu jų istorinio atsparumo ir tapatumo išsaugojimo.
Parašykite komentarą