Ar kada nors susimąstėte, koks jausmas būtų kasdien daryti tai, ką dievinate, ir dar gauti už tai atlygį? Daugelis iš mūsų po sunkios darbo dienos atsipalaiduoja pasinerdami į savo hobius: mezgame, tapome, gaminame baldus, rašome, fotografuojame ar kepame pačius skaniausius pyragus. Tai – mūsų atgaiva sielai, pabėgimas nuo rutinos. O kas, jei tas pabėgimas galėtų tapti pagrindiniu keliu? Kas, jei jūsų aistra galėtų virsti ne tik papildomu pajamų šaltiniu, bet ir visaverčiu, klestinčiu verslu? Ši mintis, nors ir viliojanti, dažnai atrodo kaip tolima, nepasiekiama svajonė, apipinta baimėmis ir nežinomybe.
Šiandieninė Lietuvos rinka, regis, kaip niekad atvira naujoms idėjoms ir smulkiesiems verslininkams. Žmonės vis labiau vertina autentiškumą, rankų darbą, asmenišką požiūrį – viską, ką gali pasiūlyti iš hobio gimęs verslas. Socialiniai tinklai tapo galingu įrankiu pasiekti tūkstančius potencialių klientų net neišėjus iš namų, o įvairios valstybės ir Europos Sąjungos paramos programos siūlo realią finansinę pagalbą žengiantiems pirmuosius žingsnius. Problema ta, kad daugelis talentingų kūrėjų tiesiog pasiklysta informacijos gausoje, biurokratiniuose labirintuose ir paprasčiausiai išsigąsta atsakomybės. Šiame straipsnyje mes žingsnis po žingsnio panagrinėsime, kaip įveikti šias baimes, susidėlioti aiškų veiksmų planą ir savo mylimą veiklą paversti verslu, kuris ne tik teiktų džiaugsmą, bet ir neštų apčiuopiamą pelną.
Ar mano hobis tikrai gali tapti verslu?
Pirmas ir bene svarbiausias žingsnis – sąžiningas pokalbis su savimi. Ne kiekvienas hobis, kad ir koks mielas širdžiai būtų, turi potencialą tapti komerciškai sėkmingu projektu. Reikia atskirti malonų laiko praleidimą nuo veiklos, už kurią kažkas yra pasirengęs mokėti pinigus. Pagalvokite, ar jūsų kuriamas produktas ar teikiama paslauga sprendžia kokią nors problemą? O galbūt ji suteikia unikalią emociją, kurios žmonės ieško? Pavyzdžiui, jei kepate nuostabius veganiškus tortus, jūs ne tik siūlote desertą – jūs siūlote sprendimą žmonėms su specifiniais mitybos poreikiais, kurie galbavo, kad niekada neberagaus skanaus torto. Svarbu atlikti mini rinkos tyrimą. Pasidairykite aplinkui – ar Lietuvoje jau yra panašių verslų? Kokie jie? Ką jie daro gerai, o kur matote spragų? Galbūt jūsų unikalus požiūris, išskirtinė pakuotė ar ypatingas dėmesys klientui gali tapti jūsų koziriu. Nebijokite pasikalbėti su draugais, šeimos nariais, bet vertinkite jų nuomonę kritiškai – jie jus myli ir gali būti neobjektyvūs. Geriausias testas – pabandyti parduoti pirmuosius savo kūrinius ar paslaugas nedidelei auditorijai, pavyzdžiui, vietinėje „Facebook“ grupėje ar amatininkų mugėje. Gauti pirmieji eurai – tai ne tik pinigai, tai realus įrodymas, kad jūsų aistra turi vertę ir kitiems.
Pirmieji žingsniai: nuo idėjos iki plano
Chaotiškas blaškymasis – didžiausias pradedančiojo verslininko priešas. Kai jau įsitikinote, kad jūsų idėja turi potencialo, laikas sėsti ir viską susidėlioti į lentynėles. Tam puikiai tinka verslo planas. Nereikia išsigąsti šio žodžių junginio! Tai neturi būti šimto puslapių dokumentas, kurį skaitys bankininkai. Iš pradžių tai gali būti tiesiog kelių lapų konspektas, skirtas jums patiems. Apsirašykite savo idėją, tikslinę auditoriją (kas yra jūsų klientas? Kiek jam metų? Kur jis gyvena? Kokie jo pomėgiai?), pagrindinius konkurentus. Labai svarbi dalis – finansai. Susiskaičiuokite, kiek jums kainuos pagaminti vieną produktą ar suteikti vieną paslaugą. Įtraukite viską – medžiagas, elektrą, pakuotę, jūsų pačių laiką. Tuomet nuspręskite, kokia bus jūsų kaina. Ji turi ne tik padengti visas sąnaudas, bet ir generuoti pelną. Pradžioje daugelis daro klaidą ir įkainoja savo darbą per pigiai, bijodami, kad niekas nepirks. Tačiau per žema kaina gali sudaryti prastos kokybės įspūdį ir, svarbiausia, ilgainiui jus visiškai demotyvuos, nes nematysite adekvataus atlygio už savo pastangas. Pagalvokite ir apie pradinę investiciją – ar jums reikia specialios įrangos, medžiagų atsargų, interneto svetainės? Iš kur gausite tam lėšų? Ar tai bus asmeninės santaupos, ar ieškosite išorinio finansavimo?
Kaip legalizuoti savo veiklą be didelio galvos skausmo?
Biurokratija – štai kas dažnai pakiša koją geriems sumanymams. Tačiau Lietuvoje pradėti smulkųjį verslą yra kur kas paprasčiau, nei gali atrodyti. Populiariausios ir paprasčiausios formos pradedantiesiems yra dvi – individuali veikla pagal pažymą arba verslo liudijimas. Verslo liudijimas yra geras pasirinkimas, jei jūsų veikla yra labai konkreti (pvz., kirpėjo paslaugos, prekyba mugėse) ir planuojate dirbti daugiausia su fiziniais asmenimis. Už jį sumokate fiksuotą mokestį ir galite ramiai dirbti nustatytą laikotarpį. Individuali veikla pagal pažymą suteikia daugiau lankstumo – galite užsiimti įvairesnėmis veiklomis, dirbti tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis (išrašyti sąskaitas-faktūras įmonėms), o mokesčius mokate nuo realiai gauto pelno. Tai reiškia, kad jei vieną mėnesį nieko neuždirbote – nieko ir nemokate. Registruotis galima internetu, per VMI sistemą, ir tai nieko nekainuoja. Jei planuojate verslą su partneriu arba norite atskirti savo asmeninius finansus nuo įmonės, verta pasvarstyti apie mažosios bendrijos (MB) steigimą. Tai pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusi juridinio asmens forma, nereikalaujanti pradinio įstatinio kapitalo ir pasižyminti paprastesne buhalterija nei, pavyzdžiui, uždaroji akcinė bendrovė (UAB).
Finansavimo šaltiniai: kur gauti pinigų startui?
Vienas didžiausių iššūkių – pradinės investicijos. Gerai, jei jūsų hobis nereikalauja brangios įrangos ir galite pradėti su keliomis dešimtimis ar šimtais eurų iš savo santaupų. Tačiau ką daryti, jei jums reikia profesionalios siuvimo mašinos, galingo kompiuterio ar specializuotų įrankių, kainuojančių tūkstančius? Viena iš puikių galimybių Lietuvoje – Užimtumo tarnybos parama verslui kurti. Jei atitinkate tam tikrus kriterijus (pavyzdžiui, esate registruotas Užimtumo tarnyboje), galite gauti subsidiją, kuri gali siekti net kelias dešimtis tūkstančių eurų darbo vietai įsteigti. Ši parama skiriama įrangai, įrankiams įsigyti, kartais net patalpų nuomai ar remontui. Procesas reikalauja paraiškos ir verslo plano, tačiau gautas finansavimas gali tapti lemiamu postūmiu jūsų verslo pradžiai. Taip pat verta pasidomėti savivaldybės smulkiojo verslo rėmimo fondais, kurie dažnai siūlo paramą verslo pradžiai ar plėtrai. Galiausiai, egzistuoja ir įvairios ES finansuojamos priemonės per „Invega“ ar kitas agentūras, teikiančios lengvatines paskolas ar garantijas. Svarbiausia – aktyviai ieškoti informacijos ir nebijoti klausti konsultantų.
Kaip apie mane sužinos klientai?
Galite sukurti patį nuostabiausią produktą pasaulyje, bet jei niekas apie jį nežinos, jis taip ir liks dulkėti lentynoje. Rinkodara – tai ne prabanga, o būtinybė. Laimei, šiais laikais tam nebūtina turėti milžiniško biudžeto. Socialiniai tinklai, tokie kaip „Instagram“, „Facebook“ ar „TikTok“, yra neįtikėtinai galingi ir dažnai nemokami įrankiai pasiekti savo auditoriją. Svarbiausia – ne tik reklamuoti, bet kurti turinį. Rodykite savo kūrybos procesą, pasakokite istorijas, dalinkitės patarimais, bendraukite su savo sekėjais. Žmones traukia asmenybės, todėl nebijokite parodyti savęs, savo veido už produkto. Kokybiškos nuotraukos ir vaizdo įrašai yra kritiškai svarbūs. Jei patys nemokate gerai fotografuoti, galbūt verta investuoti į trumpą fotosesiją pas profesionalą – tai tikrai atsipirks. Dalyvavimas vietinėse mugėse, dizaino turgeliuose taip pat yra puikus būdas ne tik parduoti, bet ir gyvai pabendrauti su klientais, gauti grįžtamąjį ryšį ir pamatyti, kas jiems patinka. Iš lūpų į lūpas sklindanti reklama vis dar yra viena efektyviausių, todėl kiekvienas patenkintas klientas – tai jūsų investicija į ateitį.
Produkto ar paslaugos kaina: kaip nenuskriausti savęs?
Kainodara yra tikras menas ir mokslas, o pradedantiesiems – vienas didžiausių galvosūkių. Kyla pagunda nustatyti kuo mažesnę kainą, kad tik kas nors pirktų. Tačiau tai yra kelias į niekur. Apskaičiuodami kainą, privalote įvertinti ne tik tiesiogines išlaidas – medžiagas, pakuotę, siuntimą. Būtina įskaičiuoti ir savo darbo laiką. Kiek valandų sugaištate gamindami vieną daiktą? Koks yra jūsų norimas valandinis įkainis? Nepamirškite ir netiesioginių išlaidų – elektros, įrankių nusidėvėjimo, rinkodaros, mokesčių. Kai susumuosite visas šias dedamąsias, gausite savikainą. Prie jos turite pridėti antkainį – tai yra jūsų pelnas. Antkainio dydis priklauso nuo daugelio dalykų: jūsų produkto unikalumo, rinkos kainų, jūsų prekės ženklo pozicionavimo. Pasidomėkite, kiek kainuoja panašūs produktai pas konkurentus. Nereikia aklai kopijuoti jų kainų, bet tai padės susidaryti bendrą vaizdą. Nebijokite prašyti teisingos kainos. Jei jūsų produktas kokybiškas, rankų darbo, unikalus – jis ir turi kainuoti daugiau nei masinės gamybos prekė. Klientai, vertinantys tokius dalykus, yra pasirengę mokėti.
Augimo spąstai: kai hobis tampa darbu be poilsio
Ironiška, bet sėkmė gali tapti didžiausiu iššūkiu. Kai užsakymų daugėja, kai jūsų hobis virsta nuolatiniu darbu, labai lengva perdegti. Veikla, kuri anksčiau teikė malonumą, gali tapti nepakeliama našta, jei dirbsite po 16 valandų per parą be išeiginių. Svarbu nuo pat pradžių nusistatyti ribas. Labai lengva pasinerti į prokrastinaciją – užuot pakuojant siuntas, pradedama be tikslo naršyti internete ar žaisti, atrodytų, nekaltą žaidimą kaip Plinko, o valandos tiesiog ištirpsta. Kiek valandų per dieną skirsite savo verslui? Kada bus jūsų poilsio dienos? Išmokite pasakyti „ne“. Jei matote, kad nespėjate įvykdyti visų užsakymų laiku, geriau nepriimti naujo, nei nuvilti klientą ir pakenkti savo reputacijai. Galbūt atėjo laikas pagalvoti apie pagalbininką? O gal verta automatizuoti kai kuriuos procesus? Pavyzdžiui, susikurti internetinę parduotuvę, kuri automatiškai priimtų užsakymus ir apmokėjimus, užuot atsakinėjus į kiekvieną žinutę asmeniškai. Augimas yra puikus dalykas, bet jis turi būti tvarus. Saugokite savo fizinę ir emocinę sveikatą, nes jūs esate svarbiausias savo verslo variklis. Jei perdegste jūs – sustos ir visas verslas.
Svajonės link
Paversti mėgstamą veiklą verslu yra kelionė, reikalaujanti drąsos, kantrybės ir strateginio mąstymo. Tai nėra lengvas pasivaikščiojimas parku, o nuolatinis mokymosi, bandymų ir klaidų procesas. Tačiau jausmas, kai matai, kaip tavo kūrinys džiugina kitus, kai supranti, kad gali pragyventi iš to, ką dievini, yra neįkainojamas. Kiekviena sėkmės istorija, kurią matome aplink – nuo mažos kepyklėlės iki tarptautinio pripažinimo sulaukusio dizainerio – prasidėjo nuo vienos drąsios minties ir pirmojo žingsnio.
Nereikia siekti visko iš karto. Pradėkite nuo mažų, realistiškų tikslų. Įvertinkite savo idėją, susidarykite paprastą planą, legalizuokite veiklą pasirinkdami paprasčiausią formą. Išnaudokite socialinių tinklų teikiamas galimybes ir nebijokite prašyti teisingo atlygio už savo darbą. Svarbiausia – nepraraskite aistros ir džiaugsmo, kuris ir įkvėpė jus pradėti šią kelionę. Būtent jūsų unikalumas ir meilė tam, ką darote, yra didžiausia vertybė, kurios nenukopijuos joks konkurentas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
1. Kokią verslo formą pasirinkti pačioje pradžioje?
- Pradedantiesiems dažniausiai rekomenduojama rinktis individualią veiklą pagal pažymą arba verslo liudijimą. Šios formos pasižymi paprasta registracija ir minimalia biurokratija, leidžiančia išbandyti verslo idėją su mažiausia finansine rizika.
2. Ar man būtinas verslo planas?
- Nors oficialaus, detalaus plano gali ir neprireikti, jei neieškote išorinio finansavimo, tačiau turėti aiškų veiksmų planą sau – būtina. Tai padės struktūrizuoti mintis, įsivardinti tikslus, apskaičiuoti galimas išlaidas ir pajamas.
3. Iš kur gauti pinigų verslo pradžiai, jei neturiu santaupų?
- Verta pasidomėti Užimtumo tarnybos teikiama parama verslui kurti, kuri gali padengti didelę dalį pradinių investicijų įrangai. Taip pat galite ieškoti informacijos apie savivaldybių smulkaus verslo rėmimo fondus ar lengvatines paskolas per „Invega“.
4. Kaip nustatyti savo produkto ar paslaugos kainą?
- Skaičiuodami kainą, įtraukite ne tik medžiagų savikainą, bet ir savo darbo laiką, netiesiogines išlaidas (elektrą, rinkodarą) bei pridėkite antkainį, kuris ir bus jūsų pelnas. Pasilyginkite su konkurentų kainomis, tačiau nebijokite vertinti savo darbo ir unikalumo.
5. Kaip rasti pirmuosius klientus?
- Efektyviausi būdai pradžioje – aktyvus ir kūrybiškas socialinių tinklų („Instagram“, „Facebook“) naudojimas, kuriant įdomų turinį, ne tik reklamą. Taip pat labai naudinga dalyvauti vietos amatininkų mugėse, kur galite gyvai pristatyti savo gaminius ir pabendrauti su potencialiais pirkėjais.
Parašykite komentarą