Socialiniai tinklai ir žurnalų viršeliai mirga nuo akinančiai baltų, tobulai lygių šypsenų. Atrodo, kad visi aplinkui staiga susitvarkė dantis. Šis tobulos išvaizdos kultas, ypač ryškus ir Lietuvoje, sukuria didžiulį spaudimą. Jauni žmonės, paaugliai, o kartais net ir vaikai pradeda sukti galvą „O kodėl mano dantys ne tokie?“. Estetinis plombavimas – procedūra, kai kompozitu (ta pačia medžiaga, kaip ir įprasta plomba, tik daug kokybiškesne ir įvairesnių atspalvių) restauruojamas danties paviršius, forma ar spalva – atrodo kaip greitas ir stebuklingas išsigelbėjimas. Tai greičiau nei breketai, pigiau nei porceliano laminatės. Bet ar tikrai viskas taip paprasta? Ar tai lazdelė, kuria pamojus iškart gaunama svajonių šypsena? Panašu, kad realybė kiek sudėtingesnė.
Susiduriama su esminiu klausimu, kuris neduoda ramybės tėvams ir kelia daug diskusijų odontologų kabinetuose – nuo kelių metų estetinis plombavimas yra ne tik įmanomas, bet ir protingas sprendimas? Įsivaizduokime situaciją. Penkiolikmetė mergina, kurios dantys sveiki, bet jai nepatinka jų forma ar nedidelis tarpelis, prašo tėvų „holivudinės šypsenos“. Tėvai nori geriausio, bet dvejoja. Ar ne per anksti? Ar tai nepakenks besivystančiam organizmui? Odontologai Lietuvoje vis dažniau susiduria su tokiais norais. Šiame straipsnyje ir pabandysime išnarplioti šį kamuolį – kada estetinis plombavimas yra medicininė būtinybė, o kada – skubotas kosmetinis noras, su kuriuo geriau palaukti. Atsakymai slypi ne tik amžiaus cenzo, bet ir biologijos, ortodontijos ir net psichologijos sankirtoje.
Kas apskritai yra tas estetinis plombavimas?
Pirmiausia, reikia išsiaiškinti, apie ką kalbame. Daugeliui žodis „plomba“ asocijuojasi su skylutės užtaisymu krūminiame dantyje. Tačiau estetinis plombavimas, arba dar vadinamas menine restauracija, yra visai kitas lygis. Tai labiau menas nei amatas. Procedūros metu odontologas, naudodamas įvairių atspalvių ir skaidrumo kompozitines medžiagas, sluoksnis po sluoksnio atkuria danties formą, spalvą ir netgi vidinę struktūrą – kad dantis atrodytų kuo natūraliau. Tai nėra tas pats, kas laminatės (kartais vadinamos venyrais), kurios yra plonos porceliano plokštelės, klijuojamos ant danties paviršiaus. Estetinis plombavimas dažnai yra mažiau invazyvus – danties audinio nušlifuojama minimaliai arba kartais išvis nereikia šlifuoti. Būtent dėl šio tausojančio požiūrio jis ir tapo toks populiarus Lietuvoje. Tai puikus būdas uždaryti tarpelius (diastemas), atstatyti nuskilusį kampą, pakeisti senas, patamsėjusias plombas priekiniuose dantyse ar net šiek tiek pakoreguoti dantų padėtį lanke.
Estetika prieš būtinybę – du skirtingi keliai
Štai čia ir priartėjame prie esmės. Estetinis plombavimas gali būti atliekamas dėl dviejų kardinaliai skirtingų priežasčių. Pirmoji – būtinybė. Įsivaizduokime devynmetį, kuris, važinėdamas paspirtuku, griuvo ir nusiskėlė pusę priekinio nuolatinio danties. Ką daryti? Aišku, kad bėgti pas odontologą. Tokiu atveju estetinis plombavimas yra geriausias ir greičiausias būdas atstatyti danties vientisumą, funkciją ir, žinoma, estetiką. Niekas juk nesiūlys vaikščioti su pusiau nulūžusiu dančiu iki pilnametystės. Tokiais atvejais amžius neturi reikšmės – jei dantis nuolatinis (išdygęs maždaug nuo 6-7 metų), jį reikia gelbėti ir tvarkyti čia ir dabar. Antroji priežastis – kosmetinis noras. Tai situacija, kai šešiolikmetis turi sveikus, tiesius dantis, bet jam tiesiog nepatinka jų forma, galbūt jie atrodo per maži ar per apskriti. Čia medicininių indikacijų nėra, tik noras atrodyti kitaip. Ir būtent šiuo atveju dauguma profesionalių odontologų Lietuvoje patars neskubėti.
Kodėl odontologai dažnai siūlo laukti pilnametystės?
Pagrindinė priežastis, kodėl specialistai stabdo jaunus žmones nuo kosmetinių dantų pokyčių, yra labai paprasta – augimas. Žmogaus žandikauliai ir sąkandis formuojasi ilgai. Mergaitėms šis procesas dažniausiai baigiasi apie 17-18 metus, o vaikinams gali tęstis net iki 20-21 metų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jei estetinė restauracija atliekama, pavyzdžiui, 15-os metų, po kelerių metų žandikauliui ir dantų lankui toliau augant ir keičiantis, tas gražiai padarytas dantis gali atsidurti „ne savo vietoje“. Gali atsirasti tarpelis šalia, pasikeisti danties ašis kaimyninių dantų atžvilgiu, o blogiausiu atveju – dėl besikeičiančio sąkandžio restauracija gali pradėti dilti, skilinėti ar net lūžti. Tai būtų pinigai, išmesti į balą. Todėl odontologai, prieš darydami brangias ir sudėtingas kosmetines procedūras, nori dirbti su „stabiliu pagrindu“ – pilnai susiformavusiu sąkandžiu.
Paaugliai ir breketai – amžinas duetas
Kalbant apie Lietuvos tendencijas, negalima pamiršti breketų. Mūsų šalyje ortodontinis gydymas yra neįtikėtinai populiarus. Paaugliai (o vis dažniau ir suaugusieji) nešiojantys breketus ar kapas jau seniai nieko nestebina. Ir čia yra dar viena svarbi grandis. Labai dažnai estetinis plombavimas yra baigiamasis ortodontinio gydymo etapas. Pirmiausia – breketai ar kapos sustato dantis į teisingas pozicijas, ištiesina lanką, suformuoja taisyklingą sąkandį. Tai trunka metus, dvejus ar net ilgiau. Ir tik tada, kai pasiektas stabilus rezultatas, ateina laikas „vyšniai ant torto“. Galbūt po tiesinimo išryškėja, kad šoniniai kandžiai yra per maži (vadinamieji „spygliai“), o gal centriniai dantys šiek tiek nevienodo ilgio. Štai tada į pagalbą ateina estetinis plombavimas, kuris sukuria tobulą dantų formos ir dydžio harmoniją. Daryti estetinį plombavimą prieš breketus būtų absoliuti nesąmonė – juk viskas pasikeis.
Ar nuskilusį dantį paaugliui irgi reikia laukti 18-os?
Tikrai ne. Kaip jau minėta, trauma yra visai kas kita. Jei paauglys, tarkime, 13-os ar 14-os metų, sportuodamas ar tiesiog kvailiodamas nusiskėlė danties kampą, laukti tikrai negalima ir nereikia. Pirma, atviras danties audinys (dentinas) gali būti jautrus, gali kilti infekcijos rizika. Antra, tai didžiulis psichologinis diskomfortas. Tokiu atveju procedūra atliekama nedelsiant. Profesionalus odontologas atkurs dantį kompozitu kuo natūraliau. Tiesa, jis tikriausiai įspės pacientą ir tėvus, kadangi sąkandis dar formuojasi, ateityje šią restauraciją gali tekti koreguoti, keisti ar poliruoti dažniau. Tai nebus „visam gyvenimui“ sprendimas, bet tai bus būtinas sprendimas šiam momentui. Svarbiausia – atstatyti funkciją ir neleisti vaikui kompleksuoti dėl šypsenos.
Situacija Lietuvos rinkoje – kas populiaru ir kiek kainuoja?
Estetinis plombavimas Lietuvoje išgyvena tikrą aukso amžių. Tai viena populiariausių kosmetinės odontologijos procedūrų didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Kodėl? Nes tai santykinai greita (dažnai 6-8 priekiniai dantys sutvarkomi per vieną ilgą, 4-6 valandų vizitą), tausojantis metodas ir, palyginti su porceliano laminatėmis, prieinamesnė kaina. Tiesa, „prieinama“ nereiškia „pigu“. Vieno danties meninė restauracija aukšto lygio klinikoje Lietuvoje gali kainuoti nuo maždaug 150 iki 350 eurų ar net daugiau, priklausomai nuo sudėtingumo. Taigi, visos šypsenos „remontas“ gali atsieiti kelis tūkstančius eurų. Dėl šios priežasties žmonės labai atsakingai renkasi specialistus, ieško atsiliepimų, vertina darbų pavyzdžius. Populiarumas lemia ir tai, kad odontologai nuolat kelia kvalifikaciją, investuoja į geriausias medžiagas, todėl paslaugų kokybė Lietuvoje tikrai aukšta.
Kokia rizika atliekant procedūrą per anksti?
Grįžkime prie to nepilnamečio, kuris nori tobulos šypsenos dabar. Tarkime, randamas odontologas ar klinika, kuris sutinka tai padaryti 16-mečiui. Kokia rizika? Pirma, jau minėtas sąkandžio nestabilumas. Restauracijos gali greičiau nusidėvėti, nuskilti, gali tekti jas nuolat koreguoti. Tai virsta nuolatiniu galvos skausmu ir papildomomis išlaidomis. Antra, atliekant plombavimą, kartais reikia minimaliai pašlifuoti emalį. Nors ir minimaliai, tai yra negrįžtamas procesas. Jei tai daroma ant augančio žandikaulio, gali paaiškėti, kad po kelerių metų reikės viską perdaryti iš esmės, o danties audinio jau bus mažiau. Trečia, atsakomybės klausimas. Jaunas žmogus turi suprasti, kad estetiškai plombuoti dantys reikalauja ypatingos priežiūros – kruopštaus valymo, reguliaraus poliravimo (bent kartą per metus), atsargumo valgant kietą maistą. Ar paauglys tam pasiruošęs?
O kaip pieniniai dantys? Ar juos kas nors „estetiškai“ plombuoja?
Tai geras klausimas, kuris kartais kyla tėvams. Ar tvarko kas nors pieninius dantis „grožiui“? Atsakymas – ir taip, ir ne. „Holivudo“ šypsenos iš pieninių dantų niekas nedaro. Tačiau pieninius dantis plombuoti yra būtina, jei juos pažeidžia ėduonis. Ir kartais, ypač jei pažeisti priekiniai pieniniai dantukai (o taip nutinka dėl vadinamojo „buteliuko karieso“), jie atstatomi specialiomis vaikiškomis kompozicinėmis medžiagomis ar net uždedami specialūs vainikėliai. Tikslas čia nėra kosmetinis – tikslas yra sustabdyti infekciją, išsaugoti dantį iki jo natūralaus iškritimo ir, svarbiausia, išlaikyti vietą dygstančiam nuolatiniam dančiui. Taigi, nors procedūra panaši į plombavimą, jos tikslai visai kiti. Kalbėti apie estetinį plombavimą tikrąja ta žodžio prasme galima tik tada, kai kalbame apie nuolatinius dantis.
Ar 18 metų yra kažkokia magiška riba?
Ne, 18-asis gimtadienis automatiškai nereiškia, kad kitą dieną jau galima bėgti darytis estetinio plombavimo. Tai nėra juridinė, o biologinė riba. Kaip minėta, kai kuriems žmonėms žandikauliai auga ilgiau. Svarbiausia yra ne skaičius pase, o stabilus sąkandis. Patyręs odontologas arba ortodontas gali įvertinti paciento situaciją. Kartais net daromos specialios rentgeno nuotraukos (pvz., šoninė galvos cefalograma), kad būtų galima spręsti apie augimo pabaigą. Gali būti, kad 17-metės merginos sąkandis jau visiškai stabilus, o 19-mečio vaikino – vis dar aktyviai keičiasi. Taigi, 18 metų yra tiesiog orientacinis amžius, nuo kurio kosmetinės procedūros laikomos saugesnėmis ir labiau nuspėjamomis.
Ilgaamžiškumas ir priežiūra – ko tikėtis
Svarbu suvokti dar vieną dalyką – estetinis plombavimas nėra amžinas. Net ir tobulai atliktas darbas turi savo tarnavimo laiką. Vidutiniškai Lietuvoje specialistai kalba apie 5-10 metų. Kas nutinka po to? Kompozitas, skirtingai nei porcelianas, yra porėtesnė medžiaga. Jis linkęs sugerti pigmentus iš kavos, arbatos, raudono vyno ar tabako, todėl su laiku gali keisti spalvą, prarasti blizgesį. Dėl to estetiškai plombuotus dantis būtina reguliariai (1-2 kartus per metus) profesionaliai poliruoti klinikoje. Po tų 5-10 metų restauracijas greičiausiai reikės atnaujinti – arba keisti visas, arba atlikti didelę korekciją. Tai yra ilgalaikis finansinis ir laiko įsipareigojimas. Sprendžiant dėl šios procedūros paauglystėje, reikia įvertinti, ar jaunas žmogus bus pajėgus taip kruopščiai rūpintis savo investicija.
Taigi, grįžtant prie pagrindinio klausimo – vieno atsakymo „nuo kelių metų“ nėra. Viskas priklauso nuo situacijos. Jei kalbame apie būtinybę – pavyzdžiui, traumą, nuskilusį nuolatinį dantį – amžiaus ribų nėra. Procedūra atliekama iškart, kai tik išdygsta nuolatinis dantis (nuo 6-7 metų), ir vėliau, augant, koreguojama. Tačiau jei kalbame apie grynai kosmetinį norą pakeisti sveikų dantų išvaizdą, dauguma atsakingų odontologų Lietuvoje rekomenduos palaukti biologinės brandos. Geriausia riba yra stabilus, pilnai susiformavęs sąkandis, kuris dažniausiai sutampa su pilnametyste, t.y., 18-20 metų.
Svarbiausia yra neskubėti. Grožio vaikymasis neturėtų pakenkti sveikatai. Šiuolaikinė odontologija Lietuvoje siūlo fantastiškas galimybes, tačiau jas reikia išnaudoti protingai. Pirmiausia – ortodontinis gydymas, jei jo reikia. Antra – tobula asmeninė ir profesionali higiena. Ir tik pačiame gale, kaip paskutinis štrichas tobulai šypsenai sukurti, gali būti estetinis plombavimas. Kantrybė šiuo atveju yra ne tik dorybė, bet ir investicija į ilgalaikį, sveiką ir gražų rezultatą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
1. Ar estetinis plombavimas kenkia dantims? Estetinis plombavimas yra viena mažiausiai invazyvių kosmetinių procedūrų. Dažnai danties emalio šlifuoti nereikia arba šlifuojama minimaliai, todėl sveikas danties audinys maksimaliai išsaugomas. Tačiau, kaip ir bet kuri procedūra, ji turi būti atlikta profesionaliai.
2. Kiek laiko tarnauja estetiškai plombuoti dantys? Vidutinis tarnavimo laikas yra apie 5-10 metų. Tai labai priklauso nuo paciento įpročių – mitybos, rūkymo, burnos higienos. Estetiškai plombuotiems dantims reikalingas reguliarus poliravimas (1-2 kartus per metus), kad būtų išlaikytas blizgesys ir spalva.
3. Ar 16-mečiui gali atlikti estetinį plombavimą tarpui tarp dantų uždaryti? Techniškai tai įmanoma, tačiau dauguma odontologų to daryti nerekomenduos. Šešiolikos metų žandikauliai ir sąkandis dar nėra pilnai susiformavę. Geriau palaukti 18-20 metų, kai sąkandis stabilizuosis, arba pirmiausia apsvarstyti ortodontinį gydymą (breketus), kuris uždarys tarpą ilgam ir natūraliai.
4. Kas geriau – estetinis plombavimas ar laminatės (venyrai)? Tai skirtingos procedūros su savais pliusais ir minusais. Plombavimas yra pigesnis, greitesnis (dažnai užtenka vieno vizito), mažiau invazyvus. Laminatės (porceliano) yra brangesnės, reikalauja daugiau danties šlifavimo, bet yra ilgaamžiškesnės (tarnauja 10-15+ metų) ir nekeičia spalvos.
5. Ar galima estetiškai plombuoti dantis, jei jie kreivi? Šiek tiek pakoreguoti danties padėtį ar formą plombavimu galima. Tačiau jei dantys yra akivaizdžiai kreivi, estetinis plombavimas problemos neišspręs, o tik užmaskuos. Tokiais atvejais pirmiausia rekomenduojamas ortodontinis gydymas dantims ištiesinti, ir tik po jo – estetinė korekcija.
Parašykite komentarą