dot pro

Profesionalu ir… taškas!


Įstatymai, leidimai ir apsaugos priemonės: teisiniai aspektai statybose Kultūros paveldo teritorijose

autorius:

|
archeologija

Statybų projektai istoriškai vertingose vietovėse yra iššūkis visomis prasmėmis, tiek projektų valdymo, tiek finansų bei statybų trukmės tinkamo įsivertinimo. Planuojant statybas tokiose teritorijose, kuriose archeologiniai tyrinėjimai jau buvo atliekami ir vieta buvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą, labai svarbu įvertinti rizikas bei joms pasiruošti. Nors archeologiniai radiniai yra vertybės, pasakančios kažką daugiau apie mūsų praeitį, statybų projektų valdymo kontekste tai yra vadinama galimomis rizikomis, dėl kurių dažniausiai išauga statybų projekto biudžetas ir trukmė. Taip pat svarbu statybų bendrovėms suprasti ir laikytis numatytų teisės aktų, kad archeologiškai vertingos liekanos būtų išsaugotos ir statybų eigos stabdymas būtų kuo trumpesnis.

Pagrindiniai Lietuvos paveldo apsaugos įstatymai

Lietuvos kultūros paveldas yra saugomas teisės aktais, kurių pagrindiniai yra Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir Archeologinio paveldo tvarkybos reglamentas. Šie dokumentai taikomi tiek miestų, tiek kaimo teritorijoms ir apima bet kokį kultūrinės reikšmės nekilnojamąjį turtą. Įstatymas numato, kad bet koks statybų projektas, galintis paveikti kultūros paveldo objektus, privalo laikytis griežtų reikalavimų, įskaitant darbų sustabdymą radinių atveju, paveldo vertės įvertinimą ir reikalingų leidimų gavimą.

Leidimų gavimas darbams Kultūros paveldo teritorijose

Saugomos teritorijos yra plati sąvoka, į kurią įeina tiek gamtos, tiek ir kultūros paveldo apsauga. Statybų saugomoje teritorijoje tvarką nustato LR saugomų teritorijų įstatymas. Jei tos vietos buvo įtrauktos ir į Kultūros paveldo registrą, tuomet bus reikalingos ir Kultūros paveldo departamento pateiktos specialiąsios sąlygos ar statybų projektui reikalingi archeologiniai tyrimai.

Archeologinių tyrimų projektas

Jei archeologiniai tyrimai reikalingi, tuomet bendrovės pasamdyti archeologai paruošia archeologinių tyrimų projektą, kurį patvirtina mokslinė archeologijos komisija. Pastarajai komisijai patvirtinus projektą, Kultūros Paveldo departamentas išduoda leidimą atlikti archeologinius tyrimus.

Archeologinių tyrimų eiga

Kai leidimas atlikti archeologinius tyrimus yra gautas, archeologų komanda pradeda savo darbus numatytoje vietoje. Į šiuos darbus įeina:

  • Archeologinio sluoksnio atidengimas, atliekant kasinėjimus.
  • Radinių fiksavimas, datavimas, archeologinių vertybių požymių nustatymas
  • Tinkamos apsaugos įrengimas ir jos užtikrinimas.

Archeologinių tyrimų laikas labai priklauso nuo teritorijos, kurioje planuojamos statybos, dydžio, radinių kiekio bei reikšmės, taip pat ir nuo oro sąlygų, kuriomis archeologams tenka dirbti ir ar jos leidžia pilnai atlikti kasinėjimus.

Atliktų archeologinių tyrimų ataskaita

Pabaigus archeologinius tyrimus paruošiama ataskaita, kurioje pateikiamos visos tyrimo eigos detalės bei aplinkybės, aptikti radiniai ir t.t. Ataskaita ruošiama pagal nustatytus reikalavimus ir pateikiama tiek užsakovui su tolimesnėmis rekomendacijomis, tiek ir mokslinei archeologų komisijai.

Būtent pastaroji komisija vertina archeologinių tyrimų rezultatus ir nuo to, kas buvo atrasta ir kokios buvo pateiktos tyrinėjimus vykdžiusių archeologų išvados pateikia savo galutines išvadas dėl tolimesnių veiksmų numatytoje vietoje. Jei papildomų sąlygų nenumatoma, statybų bendrovė gali kreiptis į atsakingas institucijas dėl statybos leidimo išdavimo. Jei vistik buvo nustatytos papilmos sąlygos dėl archelogiškai vertingų radinių ar jų vietų išsaugojimo, pirmiausia statybų bendrovė turi užtikrinti, jog nurodytos sąlygos bus tinkamai įvykdytos.

Statybos kultūros paveldo teritorijoje – įveikiamas iššūkis

Bendrovės, planuodamos statybas kultūros paveldo teritorijose, turi:

  • būti susipažinusios su kultūros paveldą reglamentuojančiais teisės aktais;
  • aktyviai bendradarbiauti su archeologais;
  • įsivertinti rizikas, kurios didins tiek statybų projekto biudžetą, tiek trukmę;

Kultūros paveldo apsauga yra svarbi, vistik turi būti pasiektas balansas tarp vertybių išsaugojimo ir modernizacijos bei urbanizacijos. Tai suprasdamos tiek valdžios institucijos, tiek ir statybų bendrovės ieško būdų ir sprendimų šiam balansui pasiekti. Bendradarbiavimas, komunikacija, archeologijos specialistų įtraukimas į statybų planavimo procesus leidžia gimti naujiems projektams tuo pačiu išsaugant ir praeities pėdsakus.


Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *